Dienraštyje “Lietuvos rytas” 2013-08-26 publikuotas Audrės Srėbalienės straipsnis „Sodas – miestas ar kaimas?“ (pateikiamas žemiau).
Kuo paversti sodininkų bendrijas – miestų mikrorajonais ar kaimo gyvenvietėmis? To soduose gyvenantys žmonės klausia ne šiaip sau. Tik tapę miestiečiais arba kaimiečiais jie galės paprašyti ES paramos bent centrinėms gatvėms išasfaltuoti. Prieš metus įsigaliojusios Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos kol kas neišlygino nė vienos sodininkų bendrijas vagojančių šunkelių duobės, rašo „Lietuvos rytas“.
Nuo 2013-ųjų sausio bendrijų kelių priežiūra turi rūpintis savivaldybės, bet pastarosios tokios prievolės kratosi lyg velnias kryžiaus. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ne kartą aiškino, kad centrinė valdžia, kitiems numesdama rūpesčius, bet neskirdama finansavimo, mano, jog viską išsprendžia. Tad 15 tūkst. kilometrų gatvelių sodininkų bendrijose ir šį rudenį bus neišbrendamos.
Matavimų jau nebereikia
Vienos sodininkų bendrijos, pernai atsiradus įstatymui, išsyk numojo ranka. Kitos surinko iš gyventojų pinigus kadastriniams matavimams atlikti. Tačiau niekam to neprireikė. „Sodininkai veltui išleido pinigus, kuriuos surinko. Niekam tie matavimai šiuo metu nereikalingi”, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Eidigintas Germanavičius. Nors ir numatyta, kad šias išlaidas turi kompensuoti savivaldybės, kol kas poįstatyminiai teisės aktai to daryti jų neįpareigojo.
Paramos niekaip negauna
Šiuo metu sodininkų bendrijos – trejopos. Vienos įkurtos miestų teritorijose, kitos – greta miestų, trečios gerokai nuo jų nutolusios. „Jos ateityje vis tiek išnyks. Tos, kurios yra miestuose ar šalia jų, turi būti perduotos miestų žiniai. Visos kitos turėtų tapti kaimo gyvenvietėmis”, – įsitikinęs E. Germanavičius. Tačiau kol sodininkų bendrijos kybo tarp dangaus ir žemės, jos negali pasinaudoti jokia ES parama: nei ta, kuri skiriama gyvenviečių infrastruktūrai sutvarkyti, nei ta, už kurios lėšas yra įgyvendinami vandentvarkos projektai. Šiuo metu nėra tikslių statistikos duomenų, kiek žmonių įsikūrė sodininkų bendrijose. Savivaldybės neturi duomenų, kiek bendrijose nuolat gyvena mokyklas lankančių vaikų.
Užduotys – rudeniui
Aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymu prieš porą mėnesių Seime buvo sudaryta darbo grupė soduose gyvenančių žmonių bėdoms spręsti. Iki lapkričio ji turi parengti teisės nuostatus, kurie galbūt padės pradėti tvarkyti sodininkų bendrijų kelius. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino, vienas svarbiausių darbų šį rudenį – pagaliau sutvarkyti Sodininkų bendrijų įstatymą. „Esame įpareigoję Aplinkos ministeriją parengti naujas pataisas. Darbo grupė sudaryta, rugsėjį ji pradės dirbti. Pirmiausia reikia įvardyti, kas yra sodininkų bendrijos. O tuomet žiūrėsime, kaip ir iš kur skirti finansavimą jų kelių infrastruktūrai tvarkyti. Kas iš to, kad kelių priežiūra dabar numesta savivaldybėms. Jos juk plikos ir basos”, – pripažino A.Salamakinas.
Laukia permainos
Gintautas Mečinskas, Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus specialistas: „Miestuose ir priemiesčiuose esančių sodininkų bendrijų sklypai užstatyti gyvenamaisiais namais. Statybos ir toliau vyksta. Ten žmonės nuolat gyvena, mažai kas tik sodininkauja. Tačiau miestui būtina infrastruktūra – keliai, vandentiekis, nuotekų surinkimas – ten neišplėtota, nors gyventojų poreikiai auga. Todėl svarbu, atsižvelgiant į miestų bendruosius planus, pakeisti tų teritorijų paskirtį į gyvenamąją. Svarbu ir tai, kad viskas daroma kompleksiškai. Šiuo metu yra pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas. Pagal jį sodininkų teritorijos turėtų būti integruotos į miestus.”
Šaltinis: https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2013/08/26/news/sodas-miestas-ar-kaimas–4929732/