Naujas raundas: parašais prieš traukinį

Po to, kai dar pernai rudenį Susisiekimo ministerija ir Panevėžio rajono savivaldybė rado kompromisą dėl „Rail Balticos“ vėžės atšakos ir sutarė dėl tarptautinės keleivių stoties Panevėžio mieste, vandenys vėl drumsčiami.

Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupė kreipėsi į Seimo narius, reikalaudama stabdyti tarptautinės „Rail Balticos“ keleivių stoties projektavimą miesto teritorijoje.

Jos priešininkai įrodinėja, kad vėžė, užsuksianti ir į miestą, atneš daugiau žalos, nei planuojamos naudos.

Susisiekimo ministerija tvirtina, kad šiandienos geopolitiniame kontekste tokio masto keleivių stotis toliau nuo miesto, Gustonyse, negalima, mat šioje vietoje numatyta ir karinės technikos aikštelė.

Panevėžio rajono teritorijoje jau projektuojamas „Rail Baltica“ depas, tačiau rajono žmonių ir politikų akys krypsta į miestą, kur numatyta tarptautinė keleivių stotis. P. Židonio nuotr.

Ugnis vėl žiebiama

Pernai rudenį po audringų diskusijų padėtas taškas, kur turėtų iškilti tarptautinė „Rail Balticos“ geležinkelio stotis. Jau po kelerių metų „Rail Balticos“ vėže lekiantys greitieji traukiniai turėtų stoti tarptautinėje keleivių stotyje vakarinėje miesto dalyje.

Toks Susisiekimo ministerijos sprendimas pareikalavo kompromiso – „Rail Balticos“ vėžę patraukti arčiau kultūros paveldo objekto statusą turinčios apleistos ir netgi avarinės būklės jau seniai nenaudojamos siaurojo geležinkelio atkarpos, taip išsaugant dalį namų ir sklypų.

Visgi tokia alternatyva netenkina kai kurių Panevėžio rajono gyventojų ir jie susibūrė į Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupę.

Surinkusi per dvi dešimtis lapų parašų, kad gyventojai apskritai nepritaria „Rail Balticos“ stočiai atsirasti mieste, iniciatyvinė grupė juos įteikė Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėms bei visiems Seimo nariams.

Reikalauja stabdyti

Iniciatyvinės grupės išplatintame kreipimesi aiškinama, kad nuo Gustonių, kur suplanuota krovinių stotis ir regioninė traukinio stotelė, iki numatytos tarptautinės keleivių stoties mieste – 6–8 kilometrų skirtumas, automobiliu įveikiamas per dešimt minučių. Pasak stoties mieste priešininkų, dėl tiek minučių Panevėžio rajonas bus išraizgytas naujais geležinkelio bėgiais, nugriauti gyventojų namai, iškirsti miškai, sunaikintos natūralios buveinės, suniokotas Sanžilės kraštovaizdis, o šalia vėžės atsidursiantis nekilnojamasis turtas nuvertės.

„Į visus visuomenės pateikus pasiūlymus neatsižvelgta (nei į vieną), o apie sudarkytų žemės ūkio sklypų racionalų naudojimą tiesiog neužsimenama. Panašu, kad rengiamas projektas bus panašus į Vilniaus stadiono statybą. Kol nevėlu, prašome visų Seimo narių pagalbos stabdant sveiku protu nesuvokiamą geležinkelio stoties Panevėžyje projektavimą ir statybą“, – rašoma kreipimesi į Seimo narius.

„Ne“ iš principo

Rajono mero Antano Pociaus teigimu, nors per rudenį vykusius susitikimus rastas kompromisas, iniciatyvinė grupė iš principo prašo, kad jokios geležinkelio „Rail Balticos“ vėžės nebūtų į miestą.

„Pernai rudenį buvo kalbama apie atšaką į Panevėžio miesto teritoriją, kur būtų pastatyta tarptautinė keleivių stotis. Tačiau ji sulaukė daug pasipriešinimo, mat dėl to tektų nugriauti ne vieno gyventojo namus, nacionalizuoti žemę, todėl buvo ieškoma būdų, kaip visą šį procesą padaryti kuo mažiau skausmingą. Dar galutinio sprendimo nėra, dar nesutarta su Kultūros paveldo departamentu, ar „Rail Balticos“ atšaką galima pakreipti siaurojo geležinkelio bėgiais. Bet dabar žmonės reikalauja, kad iš principo nebūtų atšakos per miestą, o tai iš tiesų yra sunkiai įmanomas atvejis“, – pripažįsta A. Pocius.

Šaukia susitikimą

Jau kitą savaitę Panevėžio rajono savivaldybėje planuojamas susitikimas su „Rail Balticos“ projekto rengėjais. Į jį bus kviečiami ir iniciatyvinės grupės atstovai.

„Buvome sutarę, kad nors kartą per mėnesį mus informuotų apie viską, bet kai nesulaukiame informacijos, patys kviečiamės į susitikimą. Kai mūsų žmonės klausia, neturime jiems ką atsakyti, nes patys negauname informacijos. Tikiuosi, nedideliame rate pavyks aptarti, kaip projektas bus vystomas“, – kalbėjo A. Pocius.

Tačiau pati Panevėžio rajono taryba oficialiai nėra pareiškusi savo nuomonės, kur turėtų atsirasti „Rail Balticos“ tarptautinė keleivių stotis.

Meras tvirtina, kad rudenį Tarybos posėdyje visi jos 25 nariai vienbalsiai išreiškė nepritarimą europinės geležinkelio atšakai į Panevėžį. Tačiau tokia rajono politikų pozicija – kaip vėjo blaškomas dūmas. Mat, pripažįsta A. Pocius, tokie balsavimo rezultatai nebuvo užfiksuoti nei protokole, nei vaizdo įraše – politikai balsavo, kai Tarybos posėdis oficialiai jau buvo pasibaigęs.

Paklaustas, ar toks rajono nenoras matyti tarptautinę „Rail Balticos“ stotį mieste nėra dviejų kaimyninių savivaldybių konkurencija, rajono vadovas tiesaus atsakymo neturėjo.

„Bijau ką ir pasakyti. Iš dalies gal tai ir yra, o gal senos ambicijos. Visi 25 Tarybos nariai nepritaria atšakai per miestą, bet oficialios pozicijos nėra išsakę. Aš ir pats šiandien pasakyčiau, kad tos atšakos nereikia, bet gyvenimas nestovi vietoje, tad negaliu garantuoti, ar nenutiks taip, kad po dešimt metų mano pozicija pasirodys neteisinga. Žvelgiant į perspektyvą gal ir būtų naudinga, jeigu ta atšaka eitų per Panevėžio miestą“, – svarstė A. Pocius.

A. Pocius svarsto, kad šiai dienai, jo nuomone, „Rail Baltica“ atšaka į Panevėžį nereikalinga, bet esą negalintis garantuoti, kad po dešimties metų tokia jo pozicija nepasirodys klaidinga. P. Židonio nuotr.

Dirba su paveldosaugininkais

Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių ginče, mieste ar Gustonyse turėtų iškilti tarptautinė „Rail Balticos“ geležinkelio stotis, pernai spalį tašką padėjusi Susisiekimo ministerija pozicijos nekeičia.

Organizacijos valdymo departamento direktorės Ramintos Zimbienės teigimu, šiuo metu rengiami Panevėžio geležinkelio mazgo konkretizuoti sprendiniai.

Pasak ministerijos atstovės, bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu, Kultūros ministerija, bendrove „LTG Infra“ ir kitomis institucijomis, vertinamos visos galimybės, kurios leistų įgyvendinti pernai rudenį patvirtintą „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės alternatyvą. Tai yra ją patraukti arčiau apleisto, bet kultūros paveldo statusą turinčio siaurojo geležinkelio, taip išsaugant į planuojamos vėžės teritoriją Panevėžio rajone patenkančius 23 pastatus.

Pasak R. Zimbienės, nuolat palaikomas dialogas ir su Panevėžio rajono bei aplinkinėmis savivaldybėmis, o kai paaiškės visi konkretūs sprendiniai, prasidės projektavimo darbai.

„Kaip ir buvo sutarta 2023 m. rugsėjį susitikime Panevėžio rajono savivaldybėje, patvirtintoje alternatyvoje numatyta aiški sąlyga – siekiant kuo švelnesnių pasekmių gyventojams ir esamoms urbanizuotoms teritorijoms, 1435 mm pločio vėžės geležinkelio trasos sprendiniai, esantys šalia Bernatonių kaimo, sodininkų bendrijos „Šilas“ ir šalia kultūros paveldo objekto – Siaurojo geležinkelio komplekso, bus papildomai vertinami, tikslinami ir (ar) vystomi konkretizavimo stadijoje. Šiuo metu kaip tik ir vyksta konkretizuotų sprendinių vertinimas“, – komentavo ministerijos atstovė.

Anot jos, patraukus būsimąją vėžę arčiau siaurojo geležinkelio, kiek teks išpirkti nekilnojamojo turto visuomenės poreikiams, paaiškės pasibaigus teritorijų planavimo procesams.

„Kiekvienas gyventojas, kurio turtas pateks į europinės geležinkelio trasos teritoriją, atlikus vertinimą gaus kompensacijas. Turto bus vertinamas dviem metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojams bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė“, – patikino R. Zimbienė.

Planas Panevėžio teritorijoje, o ne kaime statyti tarptautinę „Rail Baltica“ stotį vėl kaitina aistras. Rengėjų vizualizacija

Keleiviai ir karinė technika nebus kartu

Pasak ministerijos atstovės, šiandienos geopolitiniame kontekste Lietuvos ir visų Baltijos šalių geležinkelio tinklo integracija su Vakarų susisiekimo tinklu yra ypatingos svarbos strateginis prioritetas, kurį privalu įgyvendinti kuo skubiau.

„Rail Balticos“ projektas yra svarbus ne tik ekonomine ir socialine prasme, bet ir mūsų šalies saugumui – visa statoma „Rail Balticos“ infrastruktūra turi visiškai atitikti tiek civilinei greito eismo geležinkelių infrastruktūrai taikomus tarptautinius, tiek ir karinio mobilumo standartus“, – pabrėžė R. Zimbienė.

Lietuvos teritorijoje numatytos trys „Rail Balticos“ tarptautinės keleivių stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

„Miesto teritorijoje įrengta tarptautinė stotis leistų sukurti didžiausią naudą viso regiono vystymuisi – ne tik suteiktų geresnio susisiekimo galimybes, bet ir paskatintų ekonominį augimą, papildomas investicijas, platesnį veiklos lauką vietos verslams“, – komentavo R. Zimbienė.

Pagal patvirtintą alternatyvą, anot jos, netoli Berčiūnų kaimo planuojama krovinių stotis, regioninę keleivių stotį numatyta statyti šalia Gustonių kaimo. Ten šiuo metu jau suplanuotas infrastruktūros priežiūros depas, krovinių terminalai, kariniam mobilumui reikalingos krovos ir karinės technikos aikštelės.

„Kadangi ši teritorija bus svarbi taip pat ir kariniam mobilumui, kaip ir kituose panašiuose mazguose (Vilniaus ir Kauno), tarptautinio lygio keleivių stotys negalėtų būti statomos“, – pabrėžė R. Zimbienė.


Trukdyti ir priešintis – ne išeitis

Tomas JUKNA

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius

„Rail Balticos“ vėžės alternatyva jau pasirinkta ir ji tikrai nesikeis, dabar reikia tik sėstis prie derybų stalo ir kalbėtis dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą.

Jis būtų vertinamas nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo, kurį galės pasirinkti pats gyventojas. Sąlygos, sakyčiau, tikrai nėra blogos. Žinoma, visokių situacijų nutiks. Jeigu turtas prastos būklės, už tą pačią sumą nupirkti kitą panašų bus sudėtingiau, bet jeigu turtas turi savo vertę, atitinkama kaina ir bus atlyginama.

O nenoras ir protestai niekur neveda, tik prarandamas laikas.

Derybose gyventojams atsiveria tikimybė išsiderėti gerą kompensaciją. Bet jeigu bus projektui priešinamasi ir trukdoma, teliks teisinis kelias. Jis bus ilgesnis ir žmogui mažiau naudingas, nes atlyginimas už valstybės reikmėms paimamą turtą bus apskaičiuotas pagal formulę.

Skirkite 1,2 procentus LSBA

Kviečiame paremti Lietuvos sodininkų bendrijų asociaciją skiriant 1,2 % nuo savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

1,2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio (GMP)

Pajamų mokesčio dalį galite paskirti tik elektroniniu būdu prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS, https://deklaravimas.vmi.lt) užpildydami Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms organizacijoms (FR0512 formą) skiltyje Deklaravimas > Pildyti formą. Iš Dažniausiai pildomos formos pasirinkite Prašymas skirti paramą. Įmonės kodas 160453369.

Prašymas FR0512 pildomas programine priemone (vedliu) klausimų ir atsakymų principu. Prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti iki š. m. gegužės 2 d.

Daugiau informacijos rasite https://www.vmi.lt/evmi/paramos-skyrimas.

Dėkojame už Jūsų paramą!

Savivaldybė pasiryžusi perimti ir sutvarkyti kelius sodininkų bendrijose

 Diena.lt tinklalapyje buvo publikuotas Vilmos Kasperavičienės straipsnis „Savivaldybė pasiryžusi perimti ir sutvarkyti kelius sodininkų bendrijose“ (žemiau pateikiama jo ištrauka).


300 tūkst. eurų – tokia suma šiųmečiame Kauno rajono savivaldybės biudžete numatyta Specialiajai sodininkų bendrijų rėmimo programai. Palyginti su praėjusiais metais, lėšos išaugo net šešis kartus. Tai leis pagražinti viešąsias erdves, atnaujinti bendro naudojimo objektus, o svarbiausia – kelius, kurie neretai yra apgailėtinos būklės.

Sausio 25 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino pakoreguotą Specialiąją sodininkų bendrijų rėmimo programą, kuri sodininkų bendrijoms leidžia kelius perduoti savivaldybei.

Pakeitimų priežastys

Keisti programą prireikė ne vien dėl to, kad Seimas priėmė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Ir patys suprantame, kad yra daug problemų, kad reikia didžiulių investicijų sodininkų bendrijas kertantiems keliams sutvarkyti, o lėšų tam skirti iš Kelių priežiūros programos negalėjome. Programos pakeitimai yra daryti dėl kelių: jungiančiųjų bendrijose ir bendro naudojimo, esančių už sodininkų bendrijų teritorijų. Jei bendrijos priims sprendimą, kad sutinka kelius perduoti savivaldybei, mes esame pasirengę juos perimti, atlikti kadastrinius matavimus ir finansuoti iš specialiosios sodininkų bendrijų rėmimo programos perimtų kelių remontą, o vėliau – ir priežiūrą“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis. Skaityti toliau

Parama Kauno rajono sodininkų bendrijoms 2024 metams

Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. TS-40 patvirtinta Kauno rajono savivaldybės specialiąja sodininkų bendrijų rėmimo programa (toliau – Programa), skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) perleidimo Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn bei prašymus finansinei paramai pagal Programą gauti.

Prašymus gali teikti: Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančios sodininkų bendrijos (toliau – Bendrijos).

Prašymų teikimo terminas: prašymai teikiami nuo 2024 m. vasario mėn. 7 d. iki 2024 m. gegužės mėn. 8 d. (imtinai) 17 val.

Prašymų teikimo būdas: prašymai pateikiami ar siunčiami paštu, adresu: Savanorių pr. 371, 49500 Kaunas (gavėjas Kauno rajono savivaldybės specialiosios sodininkų bendrijų rėmimo programos komisija) arba visi dokumentai siunčiami elektroniniu paštu info@krs.lt.

2024 m. numatoma  paskirstyti finansinės paramos bendra suma: 300 000 Eur (trys šimtai tūkstančių eurų). Skaityti toliau

Vakarų Lietuvoje toliau kyla upių vandens lygis

Diena.lt tinklalapyje buvo publikuotas straipsnis „Vakarų Lietuvoje toliau kyla upių vandens lygis“ (žemiau pateikiama jo ištrauka).


Kaip skelbiama svetainėje meteo.lt, Klaipėdos vandens matavimo stotyje fiksuotas stichinis pavojaus lygis: Akmena–Dangė semia namų masyvą „Dvaro slėnis“ ir sodų bendrijos „Neringa“ sodus.

Tokia pat situacija ir Priekulėje, Klaipėdos rajone, kur pakilęs Minijos vanduo jau semia Žalgirio gatvės 9 namą, bei Kretingos rajone, ten Akmena–Dangė pradeda lietis iš vagos žemiausioje vietoje.

Stichinis vandens lygis ir Šilutės rajone, kur, remiantis Kūlynų vandens matavimo stoties duomenimis, Leitės upės vanduo semia tiltą ties Kūlynais.