PAPROJEKTĮ BENDRAI FINANSUOJA ISLANDIJA, LICHTENŠTEINAS IR NORVEGIJA PAGAL EEE IR NORVEGIJOS FINANSINIUS MECHANIZMUS
PAPROJEKTĮ BENDRAI FINANSUOJA LIETUVA
PirAntTreKetPenŠešSek
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 

 


Klaipėdos r. Laikraštis „Banga“

Numeris išleistas: 2011 birželio 11 d. 

Milda JUDELYTĖ

Sodininkai iš rajono valdžios tikisi tvarkos ir teisingumo


Pirmadienio popietę Klaipėdos rajono savivaldybėje rinkosi rajono sodininkų bendrijų, priklausančių Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijai, atstovai. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininko Eidiginto Germanavičiaus inicijuotame pasitarime sodininkai rajono valdžios atstovams išsakė opiausias savo bėdas. Vandentiekio ir nuotekų tinklai, šiukšlių išvežimas, kelių tvarkymas, apleisti sklypai, gyvenamosios vietos deklaravimas, adresų suteikimas – tokios ir kitos problemos kamuoja sodininkų bendrijas. Susitikime ne kartą minėta, jog efektyvaus šių problemų sprendimo nepavyksta rasti jau ne vienerius metus, tačiau tiek sodininkai, tiek valdžios atstovai teigė tikintys, kad bendromis pastangomis išeitis bus rasta.


Problemų ėmėsi Seimas

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius sodininkus pradžiugino geromis žiniomis, jog jų problemos pradėtos spręsti aukščiausiu lygiu. Jis informavo, kad Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetai pateikė siūlymus Vyriausybei dėl opiausių problemų sodininkų bendrijose. Minėti komitetai Vyriausybei siūlo tokį teisinį reglamentavimą, kad nebūtų steigiamos naujos sodininkų bendrijos ir būtų nutrauktas nepagrįstas žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalinimas bei chaotiškas gyvenamųjų namų kvartalų be infrastruktūros išdėstymas. Siūloma tobulinti Sodininkų bendrijų įstatymą ir jame numatyti pataisas, kad už sodininkų bendrijų vidaus kelių kadastrinių matavimų atlikimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre mokėtų ne sodininkų bendrijos, o savivaldybių administracijos. Vyriausybei taip pat siūloma iki liepos 1 dienos pateikti Seimui Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo savivaldybės būtų įpareigotos užtikrinti, kad vandens tiekimo įmonės sudarytų sutartis su nuolatiniais sodų gyventojais, turinčiais įrengtas nuotekų surinkimo duobes, ir kad patys vandens tiekėjai konkurso būdu parinktų nuotekų transportavimo paslaugas teikiančias įmones bei užtikrintų nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą tomis pačiomis kainomis, kaip ir gyventojams, prisijungusiems prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.


Ragino sekti Kauno pavyzdžiu

E. Germanavičius įsitikinęs, jei būtų įgyvendinti šie siūlymai, daugelis sodininkų kamuojančių problemų būtų išspręstos, tačiau kol kas šių siūlymų ateitis neaiški, o bėdų yra daug ir įvairių. Vienas iš opesnių pirmadienį vykusio susitikimo klausimų buvo žemės ir sodų kelių mokesčiai. „Mes mokame didelį žemės, kurioje yra keliai, nuomos mokestį, tačiau nesulaukiame jokio Savivaldybės rūpinimosi šiais keliais, juos turime prižiūrėti patys. Tad kyla klausimas, už ką mokame tą nuomos mokestį?“ – retoriškai klausė sodininkų bendrijos „Smiltelė“ pirmininkė Olga. Jos išsakytoms mintims pritarė sodininkų bendrijos „Tolupis“ pirmininkas Nikolajus Gorčiakovas: „Mokame mokesčius, tad, mano nuomone, Savivaldybė turėtų būti įsipareigojusi kelius prižiūrėti, deja, taip nėra. Patys sodų gyventojai turi rūpintis kelių priežiūra, valymu ir greideriavimu. Štai mūsų bendrija už 34 tūkstančius litų nupirko žvyro, nutiesė kelią. Patys juo ir rūpinamės, valdžios dėmesio nesame sulaukę.“ Sodininkų bendrijos „Šilko gija“ pirmininkė Nijolė Medelinskienė valdžios atstovams priminė, jog visi bendrijos nariai laukia seniai pažadėto, bet vis nepradedamo kelio remonto. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros vedėjas Giedrius Staponas sodininkams priminė, kad pagal galiojančius įstatymus Savivaldybė prižiūri tik vietinės reikšmės kelius, o sodų kelius turi prižiūrėti ir tvarkyti pačios bendrijos.
Pasak Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininko E. Germanavičiaus, sodininkams už bendrosios paskirties žemės naudojimą turėtų būti taikomi kuo mažesni mokesčiai, nes žmonės savo lėšomis ir jėgomis sutvarkė žemę, kuri kitaip būtų buvusi nenaudojamos paskirties. Jis ragino Klaipėdos rajono savivaldybę pasekti Kauno rajono savivaldybės pavyzdžiu, kuri sodininkų bendrijas atleido nuo mokesčio už bendro naudojimo žemę.

Trūksta kontrolės?

Sodininkų bendrijų atstovus jaudina ir nuotekų bei vandentiekio tinklų plėtros sodų teritorijose klausimas. Pasak sodininkų, Vyriausybė yra išleidusi nutarimą, kad iki 2014 metų 95 proc. gyventojų privalo turėti, kaip realizuoti nuotekas, tačiau, jų teigimu, tikrai ne visi gyvenantieji soduose šią galimybę turi.
Ne vienas susitikime dalyvavęs sodininkų bendrijų pirmininkas stebėjosi, kad Savivaldybė stengiasi visą atsakomybę dėl vandenvalos įrenginių užkrauti ant sodininkų pečių. „Dauguma sodų gyventojų turi įsirengę valymo įrenginius. Bet tų, kurie neturi, niekas nekontroliuoja. Kiek daug sodininkų savo sklypuose yra pasistatę vagonėlius, po kuriais yra iškastos duobės. Deja, niekam nerūpi, kokiu būdu jie šalina nuotekas“, – piktinosi sodininkų bendrijos „Tolupis“ pirmininkas N. Gorčiakovas.
Savivaldybės atstovai tikino, jog Savivaldybė rūpinasi vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra soduose. Jau yra parengtas Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas. Sodininkų bendrijos pakviestos su juo susipažinti ir teikti savo siūlymus. Priminta, jog soduose taip pat vykdoma nuolatinė kontrolė dėl valymo įrenginių. Sodininkai, žinantys apie atvejus, kai nuotekos šalinamos neteisėtu būdu, paraginti kreiptis į seniūnus arba Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrą.
Sodininkų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas Egidijus Vaišvila skundėsi nevalomais ir neprižiūrimais melioracijos kanalais. „Jau daug metų rašome įvairius raštus ir prašome šią problemą spręsti, bet jokios pagalbos nesulaukiame. Sodininkų bendrijos lėšomis sutvarkyti melioracijos kanalų negalime, nes mums tai per brangiai kainuoja“, – teigė pirmininkas.


Erzina apleisti sklypai

E. Vaišvila išsakė ir kitą problemą dėl apleistų sklypų. „Ne paslaptis, jog kiekvienoje sodininkų bendrijoje yra apleistų, žolėmis apaugusių ar statybinio laužo priverstų sodų. Mes, kaip bendrija, neturime teisės apleistų sodų savininkų bausti. Manau, jog tai daryti turėtų Savivaldybė, juk iš baudų būtų galima ir biudžetą papildyti“, – pastebėjo sodininkų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Sigitas Karbauskas teigė, jog tokiais atvejais reikėtų kreiptis į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrą. „Mes už tai, jog sklypai būtų prižiūrėti. Kiekviena sodininkų bendrija galėtų pateikti apleistų sklypų sąrašus ir tada būtų galima vykdyti efektyvesnę kontrolę“, – kalbėjo meras.

Apsileidimo pavyzdį pateikė ir sodininkų bendrijos „Guboja“ pirmininkė Virginija Dapkūnienė. Ji pasakojo, kad gyventojus erzina netvarka prie įvažiavimo į sodus esančioje autobusų stovėjimo aikštelėje. Moters teigimu, ši aikštelė yra pavirtusi prekyviete mėšlu. 736 narius vienijančios „Gubojos“ pirmininkė guodėsi, jog valdžios dėmesio nesulaukia ne tik dėl šios, bet ir dėl daugybės kitų problemų. „Nuolat mūsų sodininkų bendrijoje gyvenantys žmonės jaučiasi nuskriausti. Jie lyg ir yra rajono gyventojai, bet realiai negali naudotis jokiomis paslaugomis, nesulaukia jokio valdžios dėmesio jų problemoms“, – guodėsi V. Dapkūnienė.

Dituvos sodininkų bendrijos atstovas Jonas Baltokas valdžios prašė padėti išspręsti problemą dėl prekybos turguose apsunkinto įvažiavimo į Dituvą. „Dituvoje veikia „Tilžės“ turgus, šiuo metu kuriasi dar du nauji. Visi jie veikia prie vienintelio įvažiavimo į Dituvą, todėl turgaus dienomis eismo sąlygos čia sudėtingos, tampa sunku įvažiuoti į sodus. Prašome valdžios organizuoti susitikimą su turgų savininkais ir bandyti spręsti šią problemą“, – dėstė J. Baltokas ir sulaukė valdžios pažado tokį susirinkimą surengti.


Reguliarus susisiekimas – neįgyvendinama svajonė

Sodininkai guodėsi jau ne vienerius metus laukiantys reguliaraus susisiekimo su Klaipėda, tačiau ši jų svajonė niekaip nevirsta realybe. „Šalia Palangos plento įsikūrusiuose „Pakrantės“ soduose yra apie 380 sklypų, apie 200 šeimų soduose gyvena nuolat. Tad susisiekimo klausimas mums itin aktualus. Deja, jis nejuda iš vietos, nors jau tikriausiai koks dvidešimt metų, kaip laukiame reguliaraus susisiekimo su Klaipėda“, – kalbėjo sodininkų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas E. Vaišvila.
Vaitelių sodų, įsikūrusių 4 kilometrai į pietryčius nuo Jokūbavo, šalia kelio į Gargždus, bendrijos pirmininkė Laura Kaniauskienė taip pat kalbėjo apie įsisenėjusią susisiekimo problemą ir teigė, jog nebežinanti, kur dėl jos kreiptis: „Nemaža dalis sodų gyventojų yra klaipėdiečiai, tad Klaipėdos rajono valdžia siūlo kreiptis į miesto savivaldybę. Tačiau sodai yra rajono teritorijoje, tad Klaipėdos savivaldybė siunčia į rajono valdžios instancijas. Taip ši problema daug metų mėtoma nuo vienos ant kitos savivaldybės pečių.“
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aivaras Vasylius sodininkus tikino, jog susisiekimo problema jau sprendžiama ir artimiausiu metu bus išspręsta. „Pats bendradarbiavimo principas tarp miesto ir rajono savivaldybių jau sutartas. Šiuo metu sprendžiami klausimai dėl maršrutų. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ yra pateikti pasiūlymai, kuriuos ji nagrinėja“, – informavo A. Vasylius.


Skatina deklaruoti gyvenamąją vietą

Susitikime daug dėmesio skirta ir gyvenamosios vietos deklaravimo klausimui. Nors soduose gyvena daugybė gyventojų, tačiau tik nedidelė jų dalis yra deklaravusi gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone. Pasak sodininkų, žmonės to nedaro, nes deklaravimo tvarka yra sudėtinga, o deklaravimo nauda nėra aiški. Sodininkų bendrijos „Gulbė“ pirmininkas Žilvinas Grigas pasakojo, kad bendrijai priklauso 200 narių, joje yra per 100 gyvenamųjų namų, du trečdaliai bendrijos teritorijos yra apgyvendinta, bet gyvenamąją vietą yra deklaravę tik penki žmonės: „Gyventojai neranda priežasčių, kodėl tai turėtų daryti. Manau, jog valdžia turėtų skatinti gyvenamosios vietos deklaravimą, supaprastinti tvarką. Juk kuo daugiau žmonių deklaruos gyvenamąją vietą, tuo daugiau mokesčių bus surenkama į rajono biudžetą.“ Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė pastebėjo, kad deklaravimo tvarka išties nėra paprasta, bet ją sugalvojo ne seniūnija, Savivaldybė, o tokie yra įstatymai. „Norint deklaruoti gyvenamąją vietą reikalingi ne tik asmens dokumentai, bet ir pažyma iš Registrų centro apie žmogaus turimą turtą. Problema kyla, kai namas nėra priduotas ir reikiamų dokumentų žmogus neturi. Tokių atvejų yra ne vienas. Tada yra galimybė kreiptis į sodininkų bendrijos pirmininką, kuris išduoda pažymą, kad žmogus tikrai gyvena toje vietoje ir ten turi gyvenamąjį namelį. Tada mes galime surašyti žmogų kaip Klaipėdos rajono gyventoją, bet tiksliu adresu jo deklaruoti negalime. Toks variantas gyventojams dažniausiai nepriimtinas, ir jie tada visai nedeklaruoja gyvenamosios vietos“, – kalbėjo seniūnė. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Galvanauskas akcentavo, jog svarbu yra deklaruoti gyvenamąją vietą: „Žmonės turi suprasti, jog nuo to priklauso jų pačių gyvenimo kokybė. Juk kuo daugiau turėsime pajamų biudžete, tuo daugiau galėsime nuveikti gyventojų labui. Pavyzdžiui, 200 žmonių deklaravus gyvenamąją vietą rajone, jau galima galvoti apie kelio remontą ar ką kitą.“ Klaipėdos rajono meras S. Karbauskas pastebėjo, jog Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas tikrai nėra tobulas ir svarstė, jog galbūt reikėtų sudaryti darbo grupę, kuri teiktų Seimui siūlymą inicijuoti įstatymo pataisas.


Nesulaukia adresų

Sodininkų bendrijų pirmininkai priekaištų Administracijos darbuotojams turėjo ir dėl lėtai vykstančio adresų suteikimo soduose gyvenantiems žmonėms. Vaitelių sodininkų bendrijos pirmininkė L. Kaniauskienė teigė kasdien sulaukianti bendrijos narių priekaištų dėl itin ilgai užsitęsusio adresų suteikimo proceso. Administracijos direktorius N. Galvanauskas teigė, jog adresų suteikimas šiuo metu išties yra opus klausimas: „Turime daugybę prašymų, deja, žmogiškųjų išteklių trūksta. Darbuotojų krūviai labai dideli, šiuo metu adresus suteikiame pagal sausio mėnesį gautus prašymus, tad eilės išties didžiulės, ir žmonėms teks palaukti.“
Sodininkų bendrijos „Gulbė“ pirmininkas Ž. Grigas piktinosi, kad suteikus adresus dviem naujiems sklypams buvo pakeisti ir jau seniai gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų adresai: „Jau seniai vienais adresais gyvenę žmonės netikėtai sužinojo, kad pasikeitė ne tik jų namų numeriai, bet ir gatvės pavadinimas. Kaip tokį dalyką reikia suprasti? Žmonės net nebuvo informuoti apie adresų keitimą.“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas teigė nežinantis, apie kokią konkrečią situaciją kalbama, tačiau pažadėjo išsiaiškinti šį nesusipratimą.


Ragino nebevilkinti atliekų tvarkymo


Sodininkų bendrijos „Tolupis“ pirmininkas N. Gorčiakovas piktinosi, jog naujoji valdžia iš naujo ėmėsi gvildenti praėjusios Tarybos kadencijoje taip ir neišspręstą atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos įvedimo klausimą. „Laikraštyje „Banga“ perskaičiau, jog iš naujo sudaryta darbo grupė, kuri vėl analizuoja situaciją ir svarsto labiausiai gyventojams naudingą vietinės rinkliavos mokesčio skaičiavimo būdą. Aš nelabai suprantu, kodėl pasikeitus valdžiai nėra problemų sprendimų tęstinumo. Nejaugi visi klausimai vėl bus keliami iš naujo? Mes pavargome laukti, kol bus išspręstas šiukšlių klausimas. Jau ne prašome, o reikalaujame greičiau išspręsti šią problemą. Mere, pasistenkite, jog jūsų partijos pavadinimas Tvarka ir teisingumas gyvuotų ne tik šūkiuose, bet ir gyvenime“, – ragino N. Gorčiakovas.
Administracijos direktorius N. Galvanauskas pripažino, jog klausimas dėl atliekų tvarkymo yra gerokai užvilkintas, tačiau teigė, jog naujoji valdžia nenori dirbtinai skubinti šios problemos sprendimo. „Mes dirbame dar tik mėnesį. Tikrai sunku per tiek laiko įsigilinti į visas problemas ir rasti tinkamiausius sprendimo būdus. Tačiau mes įtemptai dirbame, gilinamės ir į atliekų tvarkymo klausimą. Kol kas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) siūlomos sąlygos, mūsų nuomone, nėra ekonomiškai naudingos rajono žmonėms. Todėl bandome ieškoti mums palankesnių variantų, jog įvedus rinkliavą nekiltų pasipiktinimo banga“, – kalbėjo N. Galvanauskas.


Klaipėdos rajono savivaldybės meras Sigitas KARBAUSKAS:

„Mes tikrai nesikratome atsakomybės už rajono teritorijoje esančiuose soduose gyvenančius žmones. Jūs tikrai esate mūsų, ir negali būti net minties, kad priklausote Klaipėdai. Mes esame išrinkti tarnauti žmonėms ir stengiamės tai daryti. Noriu paraginti sodininkus deklaruoti gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone. Kuo daugiau žmonių tai padarys, tuo daugiau lėšų surinksime į rajono biudžetą ir tuo daugiau sodininkų problemų galėsime išspręsti.“

 
 

 
 

vartotojai eu
sodospalvos.lt/
www.ManoBendrija.LT
www.dumtra.lt
aukstalipiupaslaugos.lt
credo

 
 

 
 

 
Orai, orų prognozė Vilniuje - Orai24.lt
Orai, orų prognozė Kaune - Orai24.lt
Orai, orų prognozė Klaipėdoje - Orai24.lt




Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos buveinės adresas: A. Merkio g. 1, Lapės, LT- 54078 Kauno r. sav.

Teisinė forma – asociacija, juridinio asmens kodas 160453369

Duomenys apie Lietuvos sodininkų bendrijų asociaciją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.


© 2007–2009 SODININKŲ BENDRIJŲ ASOCIACIJA


      interneto svetainių kūrimas, seo optimizavimas, reklama google facebook yandexinterneto svetainių kūrimas