Kiekvieną pavasarį pirmiausia pasirodo rabarbarų daigai. Jie greitai auga ir po 3-4 savaičių lapkočiai tinkami naudojimui. Dedami į kompotus, kisielius, uogienes, džemus, pyragus. Lapkočiams gerą aromatą suteikia juose esanti citrinų ir obuolių rūgštis. Anksti pradeda atželti plačialapės ir špinatinės rūgštynės– pjausime tik praeitų metų liepos mėnesio sėjos. Todėl joms sėti neskirkime atskiros vietos, o pasėkime nuėmus ankstyvąsias daržoves.
Daugiamečių tuščialaiškių česnakų, plačialaiškių ir siauralaiškių lenktagalvių česnakų, laiškinių česnakų jaunus laiškelius skinsime jau po mėnesio. Noriu pažymėti, kad laiškai greitai perauga (sukietėja). Kai augalai pradeda formuoti žiedkočius, laiškus nupjaukite paliekant iki 5 cm aukščio ražienas. Jie greitai atželia. Taip per vasarą darykime 3–4 kartus. Paskutinį kartą nupjaukime rugpjūčio mėnesį. Vėliau nupjovus, augalai nespės sutvirtėti, blogai žiemos, o pavasarį laiškų atžėlimas suvėluos.
Gegužės mėnesį pasirodo žalieji vaistinio smidro (šparago) ūgliai. Jų turėsite ir birželio mėnesį. Ūgliuose gausu vitaminų ir gydomųjų savybių. Skoniu jie primena žaliuosius žirnelius.
Gausus ir prieskoninių (aromatinių) augalų asortimentas, pradedant nuo gegužės ir baigiant vėlyvu rudeniu. Pirmieji pasirodo vaistinio kiečio (estragono) daigai. Jie puikiai dera prie salotų, dedama į mėsiškus patiekalus. Valgant suteikia puikų, aštroką skonį.
Ankstyvos sėjos lapinių garstyčių, lapinių ridikėlių ir pipirnių žaluma jau po trijų savaičių tinkama naudojimui. Jei sėsime kas dvis savaites, jų turėsime visą sezoną.
Puiki daržovė salotoms – kinų kopūstai. Jie turi žymiai daugiau vitamino C ir geležies nei įprastos salotos. Pasodinus kiek galima ankščiau jau birželio pradžioje valgysime.
Ankstyva daržovė – salotos. Gūžinės salotos auga kiek ilgiau nei lapinės. Per 1,5–2 mėnesius jų gūžės užauga iki 0,5 kg, priklausomai nuo pasirinktos veislės.
Špinatams sudygus maždaug po mėnesio turėsime ir jų. Augalai greitai augantys, tačiau greitai ir peraugantys. Pasirodžius pirmiesiems žiedynams jie praranda savo tikrąją vertę. Todėl sėkime kas 2-3 savaites ir turėsime vis jaunų lapelių.
Nepamirškime ir vaistinės agurklės. Sėkime kuo ankščiau, kol dirvoje pakankamai drėgmės. Sudygsta per 6–8 dienas. Po dviejų savaičių skinsime lapelius. Augalas pateisina savo pavadinimą, nes turi šviežių agurkų aromatą. Dėkime į salotas, sriubas, šaltibarščius.
Mangoldai (lapiniai burokėliai) vertinga lapinė, greitai auganti daržovė. Po dviejų mėnesių lapkočiai tinkami naudojimui. Jaunus lapelius skinsime po mėnesio. Be to, šaknis gerai pridengus gali žiemoti, o pavasarį atkasus – anksti atžels.
Petražoles, pastarnokus, geltekles birželio mėnesio sėjos galima palikti per žiemą neiškasus, o atlydžio metu ar ankstų pavasarį turime šviežių daržovių. Tinkamos naudojimui iki žiedynų formavimo pradžios.
Ankstyvos sėjos blakinės kalendros užaugs nuo sudygimo jau po mėnesio. Pasisėkime kas 2-3 savaites. Nepamirškime žirnių, šparaginių pupelių. Ankstyvųjų veislių žirnių ankštis jau skinsime po 50-60 dienų nuo sudygimo, vėlyvesnių – 60–70 dienų. Šparaginės pupelės mėgsta šiltesnį orą, todėl sėkime šalnų pavojui praėjus. Vidutiniškai po 1,5–2 mėnesių nuo sudygimo ankštys tinkamos vartojimui. Tai vertinga pupinių šeimos daržovė, turinti iki 6% baltymų, iki 3,5 % cukrų. Naudojamos ankštys troškintos, virtos, keptos. Jos šaldomos, konservuojamos.
Salierai – šakniniai, lapiniai ir lapkotiniai – dvimetė, aromatinga daržovė, auginama iš daigų. Žalumai gauti galimos visos trys formos. Tai bus jau vasaros laikotarpiui. Lapai turtingi vitamino C ir karotino kiekiu. Tinkami ir atželdinimui.
Į atšilusią žemę sėkime ridikėlius, ridikus, ropinius kopūstus, krapus, kervelius, Auginkime ir svogūnų laiškus.
Tik geros veislės ir gera sėkla gali duoti patikimą derlių. Svarbu žinoti , kur tinkama auginti –lauke, šiltnamyje, po priedanga. Būtina pasirinkti auginant šiltnamyje kuo ankstyvesnes veisles. Laikymui tinka vėlyvesnių veislių daržovės. Atkreipkite dėmesį ir į sėklų išsėjimo laiką, kuris paprastai būna pažymėtas ant pakelio.
Norint atsirinkti iš gausos norimą augalo rūšį, veislę reikalingos ir žinios. Nemažai informacijos yra internete, sėklų kataloguose, daržininkų knygelėse. Paprasčiausias būdas – pasidalinti žiniomis su kaimynais, draugais. Pastaruoju metu prekiaujančios sėklomis įmonės ar daržininkai, iš užsienio atsiveža daug naujų veislių. O veislę pripažinti tinkama – ilgas laiko tarpas.
Ant sėklų pakelio dažnai prie veislės pavadinimo yra raidė F1. Tai hibridinių veislių sėklos. Jos brangesnės, bet produktyvesnės. Prekyboje vis dažniau pasirodo dražuotos, beicuotos sėklos. Nereikia baimintis. Jos sudygs geriau, mažiau reiks ir bus apsaugota nuo ligų sukėlėjų.
LSDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja
Nijolė Maročkienė